Atmintyje išlikę jo prisiminimai ir pasakojimai apie Grimutų šeimos gyvenimą Čepkelių raisto pakrašty. Apie smėlėtą, nederlingą pušyno ir raisto žemę. Apie patirtus sunkumus, kuomet tik su dideliu vargu pavykdavę užsiauginti javų duonai, bulvių ir kitų daržovių šeimai pamaitinti. Patiriami sunkumai paskatino tėvuką ieškoti kitos vietos šeimos gyvenimui.

Nors ir išsikėlėme, bet Čepkelių raistą ir aplinkinius miškus lankėme nuolat. Tėvukas vedėsi į Čepkelių raistą, vedžiojo nepramintais takais, rodė išskirtinį pelkės grožį ir neaprėpiamą gamtos įvairovę.

Todėl neatsitiktinai prieš daugiau nei penkerius metus, pasitarę šeimoje, dalį avilių perkėlėme į savo gimtojo krašto miškus, į Čepkelių raisto pakraštį, šalia Dzūkijos nacionalinio parko. Jau po pirmojo sezono, paragavę nepakartojamo skonio ir aromato medaus, supratome, kokia tai puiki vieta gyventi ir išskirtinį nektarą rinkti bičių šeimoms. Kartu ir mes naujai atradome Čepkelių raistą ir aplinkinius miškus su unikalaus grožio gamta ir neaprėpiama augalų įvairove, dovanojančia išskirtinio skonio medų. Tai – kraštas, kuriame randame harmoniją su savimi ir gamta.