Laukinė Dzūkija
Mūsų bitynai įkurti išskirtinėje vietovėje – Čepkelių gamtinio rezervato ir Dzūkijos nacionalinio parko apylinkėse. Šis kraštas garsėja savo nepaliesta gamta, senoviniais miškais ir turtinga augalija.
Čepkelių gamtinis rezervatas, – tai viena unikaliausių Lietuvos ekosistemų, kurioje gausu retų augalų rūšių, suteikiančių mūsų medui ypatingą skonį, aromatą ir vertingų savybių.
Aplink bitynus - senų miškų ir nepaliestų pelkių plotai
Bitininkaujame vienoje piečiausių Lietuvos teritorijų
Pietryčių Lietuvos (Dainavos) smėlėtosios lygumos pakraštyje, Katros, Ūlos ir Grūdos upių vandenskyroje, plyti unikali ir didžiausia Lietuvoje Čepkelių aukštapelkė, su joje esančiais reliktiniais ledyninės kilmės ežerėliais (didžiausias iš jų Ešerinis), žemyninėmis kopomis ir apypelkio miškais. Čia auga retos ir saugomos augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: kalninė arnika, plačialapė klumpaitė, svogūninė dantažolė, Gorskio pūtelis, čia žydi retos ir saugomos lietuviškosios orchidėjos. Tai tik maža dalis saugomų augalų rūšių. Aukštapelkėje vyrauja ištisinį kilimą sudarančios samanos - kiminai, gausūs krūmokšniai, keružėmis pušaitėmis užaugę plotai, gailiai, viržiai, spanguolės. Nemažai vaistinių augalų: paprastasis čiobrelis, pupalaiškis, pelynas. Nepakartojamo grožio smėlėtuose pušynuose, tarp senųjų Dzūkijos kaimų (Krokšlys, Lynežeris, Paramėlis), šalia Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato yra įkurti Grimutų šeimos bitynai.
Kodėl būtent ši vieta?
Atmintyje išlikę senelio pasakojimai apie Grimutų šeimos gyvenimą Čepkelių raisto pakrašty. Apie smėlėtą, nederlingą pušyno ir raisto žemę. Apie patirtus sunkumus, kuomet tik su dideliu vargu pavykdavę užsiauginti javų duonai. Patiriami sunkumai paskatino senelį ieškoti kitos vietos šeimos gyvenimui. Nors ir išsikėlėme, bet Čepkelių raistą ir aplinkinius miškus lankėme nuolat. Senelis vedėsi į Čepkelių raistą, vedžiojo nepramintais takais, rodė išskirtinį pelkės grožį ir gamtos įvairovę.
Prieš daugiau nei penkerius metus, pasitarę šeimoje, dalį avilių perkėlėme į savo gimtojo krašto miškus, į Čepkelių raisto pakraštį, šalia Dzūkijos nacionalinio parko. Jau po pirmojo sezono, paragavę nepakartojamo skonio ir aromato medaus, supratome, kokia tai puiki vieta gyventi ir išskirtinį nektarą rinkti bičių šeimoms. Kartu ir mes naujai atradome Čepkelių raistą su unikalaus grožio gamta ir neaprėpiama augalų įvairove. Dabar - tai pagrindinė mūsų bitininkystės vieta. Tai – kraštas, kuriame randame harmoniją su savimi ir gamta.
Prieš daugiau nei penkerius metus, pasitarę šeimoje, dalį avilių perkėlėme į savo gimtojo krašto miškus, į Čepkelių raisto pakraštį, šalia Dzūkijos nacionalinio parko. Jau po pirmojo sezono, paragavę nepakartojamo skonio ir aromato medaus, supratome, kokia tai puiki vieta gyventi ir išskirtinį nektarą rinkti bičių šeimoms. Kartu ir mes naujai atradome Čepkelių raistą su unikalaus grožio gamta ir neaprėpiama augalų įvairove. Dabar - tai pagrindinė mūsų bitininkystės vieta. Tai – kraštas, kuriame randame harmoniją su savimi ir gamta.
Tamsiosios bitės - nykstanti rūšis Lietuvoje, įtraukta į Raudonąją knygą
Prisidedame prie tamsiosios bitės išsaugojimo Lietuvoje
Dirbdami su tamsiomis bitėmis (lot. Apis mellifera mellifera) renkamės tvarią bitininkystę ir prisidedame prie nykstančios, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos bičių populiacijos išsaugojimo. Siekiame ne tik gauti iš gamtos, bet elgtis su gamta pagarbiai, išsaugoti ir palikti po savęs.
Augalų įvairovė
Čepkeliai - tai viena unikaliausių Lietuvos ekosistemų, kur gamtinė įvairovė išlikusi beveik nepakitusi, o kartu su ja - ir gausybė retų, švariose buveinėse augančių augalų rūšių. Kviečiame susipažinti su augalais, kurie vyrauja šiose apylinkėse ir kurių nektaras (bei žiedadulkės) prisideda prie mūsų medaus skonio, aromato ir natūralių savybių.
Spanguolės (lot. Vaccinium oxycoccos)
Čepkelių raiste bei aplink bitynus esančiose pelkėtose vietovėse gausiai auga pelkinės spanguolės, bičių lankomas vidutiniškai medingas augalas. Dažniausiai esti dalimi mišraus miško medaus. Kristalizuojasi lėtai į švelnios ir tolygios tekstūros medų. Skonis ryškiai uoginis, lengvai rūgštus.
Čiobreliai (lot. Thymus serpyllum)
Dzūkijos smėlinguose pušynuose ir sausose pievose natūraliai paplitęs vaistažolinis augalas - paprastieji čiobreliai. Jie gausiai žydi birželio ir liepos mėnesiais. Čiobrelių žiedeliai labai smulkūs, tačiau jų skleidžiamas stiprus, malonus aromatas pritraukia bites.
Viržiai (lot. Calluna vulgaris)
Vasaros pabaigoje - rugsėjo mėnesio pradžioje rausvai violetiniais žiedais pražysta viržiai. Čia jie puikiai prisitaikę prie gamtinių bei dirvožemio sąlygų ir dominuoja tarp visos Čepkelių raisto augmenijos. Aplink bityną iš tolo būna juntamas nepakartojamas žydinčių viržių aromatas. Nors viržiai gausiai žydi kasmet, bet ne kiekvienais metais būna palankios oro sąlygos bitėms jį surinkti.
Miško avietės (lot. Rubus idaeus)
Vasaros pradžioje, miško pakraščiuose ir kirtavietėse, pražysta miško avietės. Žydėjimo laikas, priklausomai nuo metų, gali prasidėti gegužės pabaigoje ir tęstis iki liepos pradžios. Aviečių žiedai yra vieni iš gausiausiai nektarą išskiriančių laukinių augalų Lietuvoje. Todėl bitės avietes labai noriai lanko ne tik dėl nektaro, bet ir dėl gausių žiedadulkių
Aviečių medaus spalva – šviesi, beveik bespalvė arba vos gelsva, skonis – labai švelnus, malonus, kristalizuojasi greitai ir smulkiagrūdžiu pavidalu. Miško avietės, kartu su gervuogėmis, laikomos vienais iš vertingiausių laukinių uogakrūmių bitėms, nes jų žiedai labai gausiai nektaringi.
Mėlynės (lot. Vaccinium myrtillus)
Dzūkijos pušynuose ir aplink Čepkelių raistą esančiuose aplinkiniuose miškuose, gausiai auga mėlynės. Esant palankioms oro sąlygoms - tai vidutinio medingumo augalas. Mėlynių žydėjimo laikas dažniausiai antra gegužės pusė, kartais iki birželio pradžios. Gryno mėlynių medaus paprastai nebūna, nes mėlynės žydi kartu su kitais augalais (avietėmis, karklais ir kt.). Pasižymi greita ir smulkia kristalizacija.
Bruknės (lot. Vaccinium vitis)
Bruknės gausiai paplitusios aplinkiniuose pušynuose. Žydi baltais arba rausvais žiedeliais, gegužės–birželio mėnesį. Šiltu, saulėtu, drėgnu oru geriausiai skiria nektarą, kuris nebūna labai gausus. Todėl tampa tik dalimi mišraus miško medaus. Kristalizuojasi į šviesų, švelnios ir tolygios tekstūros medų. Skonis švelnus, gaivus, ryškiai uoginis, lengvai rūgštus ir mažiau saldus.
Gervuogės (lot. Rubus fruticosus agg.)
Birželio–liepos mėn.pražysta gervuogės.
Iš jų žiedų bitės renka tiek nektarą, tiek žiedadulkes. Gervuogių žiedai išskiria gana daug nektaro. Iš jų suneštas medus paprastai yra šviesus, švelnaus skonio, greitai kristalizuojasi. Gervuogės kaip ir avietės laikomos vienais iš vertingesnių laukinių uogakrūmių bitininkystėje.
Šaltekšnis (lot. Frangula alnus)
Aplink bitynus miškuose, raiste ir pelkėse gausiai paplitęs šaltekšnis. Jo žydėjimo metas yra gegužės – liepos mėnuo. Gali vėl sužydėti vasaros pabaigoje, todėl šaltekšnis svarbus kaip pastovus, nors ir nelabai gausus, nektaro šaltinis. Dėl ilgo žydėjimo šaltekšnio nektaras yra vertingas bičių pagalbinis maistas, ypač vėlyvą vasarą, kai kitų medingų augalų mažiau. Iš šaltekšnio žiedų suneštas medus būna šviesus, malonaus skonio, įeina į miško medų.
Trilapis pupalaiškis (Lot. Menyanthes trifoliata)
Šalia bitynų esančiose pelkėse ir raistuose gegužės–birželio mėnesiais pražysta trilapis pupalaiškis. Žiedai negausiai skiria nektarą, kuris būna giliai žiedo viduje, todėl tampa lengviau pasiekiamas kamanėms nei bitėms. Iš pupalaiškio bitės dažniau renka žiedadulkes. Iš pupalaiškio negausiai surinktas nektaras suteikia medui žolinį - vaistinį, lengvai kartoką, mažiau saldumo turintį skonį.
